rėksnys

rėksnỹs, -ė̃ smob. (4) DŽ, Krs 1. N, KII169 kas nuolat rėkia: Toki rėksniaĩ – kur jie tylės Dkš. Nežinojau, kad tu toksai rėksnỹs Užp. Rėksniui negali užkimšti gerklės M. Didburnis, rėksnys Q235. | Su pasisekimu mokėjo jie išrodyti savo jaunesniems tautiečiams nenaudingumą patriotų rėksnių Pt. | prk.: O armonika, rėksnė užkimusi, plyšodama čia linksmybę kėlė E.Miež. ^ Rėksnys į namus, tyla iš namų LTR(Km). 2. K, Jnšk, Č, Rs, Lp kas nuolat verkia, verksnys: Jos kūdikis ne tykūnėlis, bet rėksnỹs, t. y. bliauja be paliovos J. Kas jam yra, tam vaiku, kad jis toks rėksnỹs Ig. Anos vaikas nognas rėksnỹs, par naktis nemiegta Kv. Jau dar̃ sveikesnis ir ne toks rėksnỹs [vaikas] Klvr. Berniokas – rėksnỹs, o mergiotė buvo da didesnė rėksnỹs (ir rėksnė̃) LKKXI108. Naktiniukų žolelių arbatėlė vaikams duodama, kad jie nebūtų rėksniai LTR(Ant). [Aguonų pienu] gydo visus vaikus rėksnius mūsų moterys LTR(Aln). 3. [i]kas išduoda didelį garsą (apie gyvulius, žvėris, paukščius): Rėksnỹs gaidys NdŽ. Rėksnės beždžionės ir tokios pat skardžiabalsės papūgos, išerzintos kareivių šurmulio, išsinešdino dar iš vakaro rš. Rėksnė̃ beždžionė (zool. stauglys, Mycetes) BŽ487. Žvirblio lizde, kiaušelių vietoje, glūdi mažutyčiai rėksneliai J.Jabl. Zoologai dalija visą žvirblių rūšį į giesmininkus ir rėksnius Blv. Mažasis erelis rėksnys (zool. Aquila pomarina) T.Ivan. Tas tilvikas tikras rėksnỹs Skm.